2020 m. naujų galimybių strategijos
Apibendrinta strategijos schema struktūra Strategijos centre yra žmonės, kuriems ji taikoma, — vilniečiai, Lietuvos gyventojai ir užsienio svečiai.
Antrasis sluoksnis — kultūros politikos principai: demokratiškumas, atvirumas ir multikultūriškumas.
Trečiasis sluoksnis — pagrindinės kultūros strategijos kryptys ilgalaikiai tikslai : bendruomenės integracija ir palaikymo lygių parinktys galimybės, pasiekiamos per bendruomenės dalyvavimą; kūrybiškumas, kuris pasiekiamas per inovacijas ir skirtingumą; konkurencingumas, pasiekiamas per kokybę.
Ketvirtasis sluoksnis: Vilniaus miesto ir Savivaldybės kultūros ištekliai, kurie atspindi kultūros būklę ir lemia tikslų įgyvendinimą: infrastruktūra; sprendimų priėmimas bendruomenės grupių įtraukimas į sprendimų priėmimą ; finansai ir skatinimo priemonės; žmonių ištekliai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus ir kitų skyrių darbuotojų, pavaldžių įstaigų darbuotojų kiekis ir kompetencija ; informacija ir komunikacija kiek ir kaip bendraujama su kitais Savivaldybės skyriais, bendruomene, valstybinėmis ir nacionalinėmis kultūros įstaigomis, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis, Lietuvos valstybiniu turizmo departamentu.
Kaip Vilniaus įvaizdis skleidžiamas šalyje ir užsienyje.
Priimta rezoliucija dėl — m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos m. Jaunimo Ministrų Tarybos posėdyje buvo priimta Rezoliucija dėl — m.
Penktasis sluoksnis: politinė, ekonominė, socialinė ir technologinė aplinka, kurioje rutuliojasi Vilniaus kultūra. Kultūros plėtros vizija, pagrindinės kryptys ir tikslai 2. Vilniaus kultūros vizija: Kultūra, skirta vilniečiams ir Vilniaus svečiams, atvira naujovėms ir jas skatinanti, besiremianti daugiataučiu Vilniaus paveldu ir kviečianti įvairių kultūrų atstovus prisidėti prie Vilniaus kultūros turtinimo, pagrįsta demokratiškai priimamais sprendimais miesto bendruomenės labui, sudaranti lygias galimybes dalyvauti kultūrinėje veikloje ir taip sukurianti kūrybiško ir dinamiško miesto įvaizdį, sukeliantį pasididžiavimo jausmą Vilniaus ir Lietuvos gyventojams bei patrauklų užsieniečiams.
Vilniaus kultūros strategijos tikslinės grupės: Vilniaus ir Lietuvos gyventojai: vaikai ir jaunimas iki 17 metų; jauni suaugusieji 18—35 metų ; daugiau kaip 55 metų žmonės.
Vilniaus universitetas surinko tris „Lygių galimybių sparnus“
Atvykstantys užsienio svečiai: akademinis jaunimas; vidurinės klasės jauni suaugusieji su šeimomis. Tikslinės grupės pasirinktos atsižvelgiant į 2020 m. naujų galimybių strategijos kultūros politikos prioritetus, miesto kultūrinės infrastruktūros ir 2020 m. naujų galimybių strategijos specifiką, pastarųjų metų sociologinius tyrimus apie skirtingų amžiaus grupių poreikius ir socialinės integracijos galimybes, taip pat pasaulines tendencijas. Vaikai, jaunimas ir vyresnio amžiaus gyventojai yra labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės Vilniuje neskaitant mažumų bendruomenių.
Kultūrinės paslaugos mieste nėra orientuotos į šių grupių poreikius, o daugeliui ir finansiškai neprieinamos. Vaikai ir jaunimas svarbūs kultūros politikai ir dėl to, kad jie yra būsimieji kultūros ir meno kūrėjai bei vartotojai.
Kūrybiškumo skatinimas šiame amžiuje padės pagrindus ir socialinei integracijai, ir ekonominei gerovei. Vilniuje sukoncentruotos aukštosios mokyklos: universitetinės ir kolegijos. Jame yra didžiausia jaunų žmonių proporcija. Ši amžiaus grupė taip pat apima jaunas šeimas, todėl svarbu kurti programas šeimai bei sudaryti sąlygas šeimoms dalyvauti kultūrinėje veikloje. Vilniaus ir Lietuvos gyventojai, kuriems yra daugiau kaip 55 metai. Šiame amžiaus tarpsnyje plėtojami suaugusiojo žmogaus laisvalaikio užsiėmimai, išauga ir subręsta vaikai, silpsta profesinis veržimasis į priekį.
Vilniaus universitetas surinko tris „Lygių galimybių sparnus“
Daugiau laiko lieka visuomeninei veiklai ir kitiems pomėgiams tenkinti. Galimybė dalyvauti kultūriniuose renginiuose bei realizuoti save per kūrybą šiai amžiaus grupei itin svarbi kaip socialinės integracijos, kartų dialogo faktorius. Amžiaus grupės nuo 35 iki 2020 m. naujų galimybių strategijos metų žmonės labiau ekonomiškai nepriklausomi, patys aktyviai renkasi kultūrines paslaugas.
Šį įvertinimą VU pelnė už nuoseklios ir išsamios Įvairovės ir lygių galimybių — m. Jos turi atitikti nuo 4 iki 12 kriterijų, kuriais matuojamas organizacijos įsipareigojimas laikytis lygių galimybių principo. Strategijoje — šešios veiklos kryptys VU įvairovės ir lygių galimybių strategijoje apibrėžtos svarbiausios veiklos kryptys iki m. Tai pirmoji tokia strategija tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, kuri apima visą universiteto bendruomenę — tiek darbuotojus, tiek studentus.
Grupės imtis, aktyvumas bei perkamoji galia lemia ir didžiausią kultūrinių paslaugų spektrą, orientuotą į šios grupės poreikius. Šio amžiaus tarpsnio žmonės kultūros politikos strategijoje nėra ignoruojami, tačiau prioritetai siejami su pirmomis trimis amžiaus grupėms. Vilniui, kur suburta didžiausia akademinio jaunimo koncentracija, svarbu pritraukti ir jaunus turistus.
Kultūrinio ir akademinio jaunimo koncentracija sudarytų prielaidas plėsti kultūrinių paslaugų įvairovę, plėtoti alternatyvias išraiškų formas, skatintų aktyvesnį netradicinių erdvių panaudojimą kultūros ir laisvalaikio poreikiams.
Skirtingų šalių jaunimo dialogas sudarytų prielaidas kūrybiškumo sinergijai, pritrauktų kūrybingus žmones, skatintų kultūrinį atvirumą. Turizmo situacijos mieste analizė 2020 m. naujų galimybių strategijos, kad Vilnius nėra patrauklus pagrindinėms kultūrinio tuzimo grupėms — jaunimui ir jaunoms šeimoms. Vyraujantys turistų srautai Vilniuje 2020 m.
naujų galimybių strategijos iš organizuotų tranzitinių vyresnio amžiaus grupių ir verslininkų. Tokia turistų sankloda neskatina kultūrinio turizmo paslaugų plėtros ir įvairovės, formuoja pavojingą tranzitinio miesto, pakeliui į labiau išplėtotos kultūros ir pramogų infrastruktūros sostines, įvaizdį.
Siekiant pritraukti naujas tikslines turistų grupes, būtina koreguoti mieste teikiamų kultūros ir laisvalaikio pramogų pobūdį, taip pat turistams skirtą infrastruktūrą, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti kempingų ir nebrangių viešbučių plėtrai. Ypač svarbi tikslinga tarptautinė rinkodara.
Vilniaus miesto 2020 m. naujų galimybių strategijos misija: Vilnius — draugiškas, jaukus, pokyčiams ir naujovėms atviras miestas, puoselėjantis savo tradicijas ir kultūrą, skatinantis nuolatinę pažangą ir tobulėjimą.
Vilniaus savivaldybės misija, plėtojant Vilniaus kultūrą ir meną: Sudaryti sąlygas Vilniaus gyventojams dalyvauti kutūriniame gyvenime, laisvai plėtotis profesionaliajam menui ir mėgėjų kūrybinei veiklai. Savivaldos funkcijos realizuojamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu Žin.
Kultūros politikos strategijos principai Demokratiškumas — tai sprendimų priėmimo būdas, reiškiantis, kad svarbūs kultūros sprendimai mieste priimami tariantis su miesto bendruomene, sudaromi konsultavimosi su bendruomene mechanizmai ir instrumentai.
Atvirumas — tai galimybės pasireikšti įvairioms menos srovėms bei kultūros reiškiniams.
Priimta rezoliucija dėl – m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos | JTBA
Viena iš pagrindinių kūrybiškumo sąlygų. Multikultūriškumas — tai sąlygos plėtotis įvairioms Vilniuje gyvenančių tautų kultūroms, atvirumas kitoms kultūroms, kurios praturtina vilniečių ir Vilniaus svečių supratimą apie kultūrų įvairovę ir praturtina pačią Vilniaus kultūrą. Strateginės kultūros ir meno plėtros kryptys Skiriame tris pagrindinius ilgalaikius tikslus prioritetus : kūrybiškumo skatinimą; bendruomenės dalyvavimą; tarptautinio konkurencingumo siekimą.
Kūrybiškumo skatinimas reiškia, kad Savivaldybė pati ieško kūrybiškų kultūros plėtros formų ir skatina vilniečių kūrybines galias kiekviename gyvenimo aspekte. Kūrybiškumas susijęs su atvirumu bei permainų priėmimu.
Сьюзан пойдет со .
Голос Дэвида точно вел ее, управляя ее действиями.
- Dalyvių dvejetainiai variantai
- Finansinis pasirinkimas ir išankstinė sutartis
Kūrybiškumas reiškia kitoniškumą ir įdomumą, skatina smalsumą, norą pamatyti, dalyvauti. Jis yra pagrindas tiek bendruomenei įtraukti, tiek ir tarptautiniam konkurencingumui pasiekti. Bendruomenės dalyvavimas.
Agentūra tęsia darbą nuotoliniu būdu
2020 m. naujų galimybių strategijos Miesto kultūros plėtra pirmiausia turi būti nukreipta į miesto benduomenę ir sudaryti sąlygas miestiečiams, nepriklausomai nuo pajamų, amžiaus, religinių įsitikinimų, tautybės, seksualinės orientacijos, dalyvauti kultūros renginiuose ir patiems užsiimti kūrybine, kultūrine veikla.
Tarptautinio konkurencingumo siekimas susijęs su kūrybiškumu, skirtingumu, ir svarbiausia — kokybe. Kokybe visais aspektais: kultūros ir meno 2020 m. naujų galimybių strategijos, paslaugų, aplinkos, elgesio ir kt. Aptarti tikslai atlieka ir kriterijų vaidmenį vertinant kultūros, meno projektus ir kultūros įstaigų veiklą.
Vilniaus kultūros būklės analizė 3. Išorės veiksniai 3. Politiniai, teisiniai veiksniai Kultūros sričiai aktualūs pagrindiniai strateginiai tarptautiniai ir valstybės raidos planavimo dokumentai, tarptautinės kultūros 2020 m.
naujų galimybių strategijos ir kiti susitarimai nustato valstybės kultūros politikos kontekstą, kuris svarbus ir Vilniaus savivaldybės valdomai kultūros plėtrai. Pagrindiniai valstybės kultūros politikos tikslai ir uždaviniai, aprašyti Lietuvos kultūros politikos nuostatose, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės m.
Savivaldybė
Vilniaus miesto — metų strateginis planas apibrėžia Vilniaus savivaldybės programines ir finansines numatytų priemonių įgyvendinimo sąlygas.
Bendrasis Vilniaus miesto planas iki m. Atskiras kultūros sritis reglamentuojantys teisės aktai bei valstybinės plėtros programos taip pat aktualios vertinant politines valstybės ir jos sostinės kultūros politikos demokratiško ir nuoseklaus plėtojimo bei įgyvendinimo sąlygas. Iš jų svarbiausi — Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo m. IX Žin. Pagrindiniai valstybinės raidos strateginiai dokumentai sudaro prielaidas stabiliai kultūros politikos plėtrai.
Kultūros sąsajas su kitomis valstybės politikos sritimis įgyvendinti padedaKūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, patvirtinta m. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr.
ĮV Žin. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa — m. Artima nagrinėjamai sričiai yra vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. Geriausių variantų įvertinimas, Lietuvos inovacijų strategija visiškai ignoruoja kultūrą ir meną, kaip vieną ryškiausių inovacijų ir kūrybiškumo šaltinių.
Tarptautinam šalies ir Vilniaus kultūrinio konkurencingumo įvaizdžiui itin svarbi buvo m. Pagrindinės programoje akcentuotos vertybės — miesto kultūros gyvenimo veržlumas ir vitališkumas — atliepė Lietuvos ir Europos Sąjungos skelbiamus konkurencingumo, atvirumo ir kūrybiškumo 2020 m. naujų galimybių strategijos, 2020 m. naujų galimybių strategijos pat strateginius miesto tikslus: Vilnius — Lietuvos sostinė, moderniausias Vidurio ir Rytų Europos miestas, tarptautinis politikos, verslo, mokslo ir kultūros centras — tapo rengiamos miesto kultūros politikos kelrodžiu.
Atskiras kultūros sritis reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai apibrėžia teisinį šalies ir jos sostinės kultūros kontekstą. Itin svarbus Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas Žin.
Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas Žin.
Lietuvos Respublikos kino įstatymas Žin. Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas Žin. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Žin. Teisinė bazė autorių teisių ir gretutinių teisių srityje yra suderinta su tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais Sostinės tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas vyksta per daugiametes ir trumpalaikes programas, pasirašius bendradarbiavimo sutartis.
Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi 29 bendradarbiavimo sutartis: iš jų 10 susigiminiavusių miestų town-twinning ir 19 bendradarbiavimo sutarčių cooperation agreements su įvairiais pasaulio miestais, kurių pagrindiniai tikslai— skatinti dialogą tarp įvairių šalių, jų kultūros bei istorijos pažinimą ir siekti, kad kultūra būtų aiškiai pripažįstama vienu iš ekonominės ir socialinės integracijos ir pilietiškumo faktorių. Regionų kultūros plėtros teisinį pagrindą sudaro: Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas Žin.
Nuo m. Siekiant įgyvendinti šiuos paveldo apsaugos pertvarkos principus, vykdoma Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programa ir kitos programos bei sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto.
Savivaldybė
Sukurti visi numatyti poįstatyminiai aktai, reikalingi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui įgyvendinti. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas nustato bendrus lietuvių etninės kultūros valstybinės globos pagrindus, jos apsaugos ir tęstinumo priemones bei sąlygas.
Visuomenės informavimo įstatymas Žin.
Projekto vertė 2 ,00 Eurų, projekto įgyvendinimo trukmė iki m rugsėjo 1 dienos. Ačiū buvusiems ir esamiems VVG darbuotojams, buvusiems ir esamiems valdybos ir VVG nariams, Strategijos rengimo darbo grupės nariams, prisidėjusiems prie Strategijos rengimo. Ruošiantis naujam metų finansavimo laikotarpiui, birželio-liepos mėnesį vyko susitikimai Kaišiadorių rajono savivaldybėje ir kaimo bendruomenėse. Savivaldybėje vykusiame susitikime dalyvavo rajono valdžia, savivaldybės atstovai, bendruomenių pirmininkai.
Valstybinės kalbos įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus. Įstatymiškai įteisinta galimybė Lietuvos gyventojams dalį 2 proc.
Nepaisant 2020 m. naujų galimybių strategijos teisinės ir politinės aplinkos tendencijų, tiek nacionaliniuose, tiek Vilniaus miesto strateginiuose dokumentuose kultūros vaidmuo atskleistas nepakankamai.
Svarbiausiame sostinės dokumente — strateginiame plane — kultūriniai prioritetai integruoti į žinių ekonomikos, turizmo ir infrastruktūros programas. Kultūra, kaip savarankiška miesto plėtros sritis, nėra išskirta. Menkai atskleistas kultūros vaidmuo formuojant tarptautinį miesto įvaizdį, telkiant vietinę bendruomenę.
- Vilniaus universitetas surinko tris „Lygių galimybių sparnus“ | VU naujienos
Откуда-то сверху накатывали приглушенные волны классической музыки.
- m. STRATEGIJA - Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupė
Она взглянула на скоростное печатное устройство позади письменного стола шефа.
Ženkliai didesnis dėmesys kultūrai atsispindi Vilniaus miesto strateginiame plane, apimančiame m. Nors pagrindiniai valstybės raidos strateginiai dokumentai sudaro prielaidas stabiliai kultūros politikos plėtrai, kultūra juose vis dar traktuojama kaip gretutinis veiksnys siekiant kitų strateginių tikslų. Nepakankamai išnaudotos kultūros ir meno galimybė ekonomikoje skatinant inovacijas, įskaitant 2020 m.
naujų galimybių strategijos ekonomines, kuriant geresnę gyvenimo kokybę, sprendžiant socialines problemas.
Vilniaus universitetas surinko tris „Lygių galimybių sparnus“ | VU naujienos
Kultūra ir kūrybiškumas menkai integruoti į tarpsektorines Valstybės programas. Pasigendama tarpinstitucinio bendradarbiavimo, veiklų ir lėšų koordinavimo tarp atskiras sritis kuruojančių ministerijų, taip pat valstybės ir savivaldybės lygmenyse.
- Kaip užsidirbti pinigų turint galingą kompiuterį
Ты уверена, что мы должны его беспокоить.
В нем не было ни картин, ни мягкой мебели, ни фикусов в горшках, ни антикварных часов.
Įvardintų ilgalaikių strategijos tikslų kontekste išorinis politinis-teisinis aspektas yra neutralus, t.
